* * *
tave kala prie kryžiaus kasnakt vis prie kito
žvangančiais antrankiais rakina kojas rankas ir net plaukus
spjauna į veidą už kartus kai buvai savimi
šičia draudžiama viskas net mylimą laikyti už rankos
tave nurašo į sušaudomų kuopą pakloti mėlynakraujams takus
batais spaudžia prie grindinio pečius veidą krūtinę
juokiasi už nugaros už dienas kai kritai žemiau savo brolių
šičia draudžiama viskas net draugui ranka pamoti
tave laidoja per lietų balose dar pilnose ištirpusio sniego
lipa ir grūda giliau po žeme nesusimąsto net apie motinas
keikia priėję už klaidas kurias netyčia padarėt
šičia draudžiama viskas net nelaimingai pamilti
ir tik tie kas išlieka gauna kava aptaškytą bilietą laisvėn
nors tik retą paleidžia
tai šalis kurioje kaliniai tampa kariais
karaliai šičia - visų motinos ir maitintojai
tik palauk - - -
keli iš sūnų telaukia kol numirs jie visi
kol šičia viskas pakis
_________
* * *
iš nakties šydo išniręs nemiga mintantis šuo
vėl griežia dantim lyg norėtų perkasti gerklę
vėl artėja ir urzgia dvokdamas žemėmis ir džiūstančia jūra
jis plauna tavo smegenis broli
nors stengiesi sleptis nepasiduoti
kalnuose ir po jais šalia ir už jų
tau kalė vaikystėj kad mirti gerai
tada kala didelį kryžių ir užmeta akmenį
tik šuo to nežino - jam tu tik pašaras nemigai
jo dantys nušviečia naktį
graso iškąsti skausmą iš sudužusios sielos
lyg ir gerai - tik kas tu, broli, be skausmo ir duženų
slepiesi nors teks gi išlįsti
užmigti ir kopinėti medu it meškai
naujas dienas su tiek pat skausmo -
tiek pat agonijos nemigos
juk taip gera kopinėti po kalnus
slėptis ir įminti jų paslaptis
ar ne -
broli
_________
* * *
kas antrą nušauti pririšus
kas antrą kitų pavaišint
rytine arbata - - -
tik čia kaliniai kuria
dirbtinę įtampą
dirbtinę santarvę
susikiša į vilčių puslapiais
įspraustas knygas - - -
tik čia kas antras randuotas
ant riešų antrankių žymės
veidrody patvinusios akys
ant žemės įspraustini kryžiai
čia baigiasi meilė - - -
jausti draudžia pagonių dievai
juos čia garbina
jais čia laiko visus
kasryt išskaičiuoja kas antrą
laukia
kol nebebus ką
pagarbint
_________
* * *
šiąnakt mes geriam už kiekvieną
mirusį pamirštą ar išėjusį
kad ir gelia sielą
kad ir gels rytoj
kaip prieš ir po karo
prieš ir po naujų slenksčių
šiąnakt mes prisimenam meilės rankas
ir draugus ir visus kam rūpėjom
deja visus jau išėjusius
esam tam kad bėgtumėm - nemanai
visai kaip tos ašaros paskutiniam laiške
dar vakar - kai danguj erzinosi mėnulis
sakėm nevalia be saiko švaistytis
primiršom nes atmenam ne žodžius
o tik tai kas nutinka
įsirėžia į odą kaip stiklo šukės
nuo mylimo
rytoj mes gyvensim taip pat
kelsim taures tais pačiais tostais
jie atrodys kitaip
lyg kita kalba išsakyti
matyt būsim pamiršę plačiai atsimerkt
ir pamot ranka ištiksėjusiam praeities laikui
rytoj mes gyvensim taip pat
niekas nekinta
vis ieškom kol nusileis šviesesnis rytojus
it kokia paukštė
it hendrikso angelas
___________
* * *
mes čia lyg tyčia įstrigę
šaly kur nepaiso šviesos -
atjungia laidus
kad numirtum
kiek girdėjom - net kūnų nebūna
kur slėpti
visos gatvės ir pievos -
nusėtos
aš čia lyg tyčia įstrigęs
nemaniau kad ir tu
prisidėsi prie jų
nusėsi nekaltais dirvas
naujiems sukilimams prieš taiką
____________
* * *
grafomanija nėra mokslas
nėra naktis prieš sesijos pradžią -
tai paauglystėj įstrigusių aimanos
gyvatės nuodai sklindą po užmigusį kūną
įšąlusį kūną
stimuliuojantys bereikšmes metaforas
už kurias esam giriami vėliau gal net garbinami
pavydėjau visiems kas nerašė
maniau jie turtingi nors vieniši it kaktusai
laimingi nors bejausmiai
gyriau ir aš juos kad nekasė sau duobės vos tik gimus
šaukiau - tik grafomanai - girdi
grafomanai
tie nesveiki iš gyvenimo klaidų pabirę belaikiai
neturį vietos
žaidžią skiemenim
ir garsais
kuria šlamštą kurį parduoda
brangiau nei tikri rašeivos savo tikrus tekstus
pavydėjau visiems kas rašė ir nepiktnaudžiavo
pavydėjau visiems kas niekad nė eiliuoti nebandė -
po kirvį į galvą į protus į širdis
kad - lochai - kiekvienas suprastumėt -
jei rašai tai blet ir rašyk
o ne šik
____________
* * *
ant nulaužtų šakų šįmet nugulę
nelaikšių drapanom aprėsti bežemiai vaikai
ant grunto mažytės kraujo vonelės
kviečia juos it pirty apsiprausti
vandeny lyg išbraukytas dienas
mėgina atrasti save kava pradvisę kariai
šičia viskas ne taip
už kiekvieną randą po taurę į tylą
už kiekvieną menamą dainą
po pykčio strėlę į mišką
kuo toliau nuo jūsų visų
visų jūsų šešėlių
ant grunto
šakų
ant vandens
toliau nuo tavęs
georgai trakli
gyvenam - lyg žaidžiam lyg ne
sprunkam kasnakt kasnakt vis sugrįžtam
neradę vietos priglusti
slėptis nuo šūvių dejonių
išblukusio kalinio numerio
ką pirmą ant grunto paties -
šitaip čia žaidžia mūsų vaikai
šitaip juos mes išmokom
____________
* * *
kodėl sėdi it maža mergiotė
apsimūturiavusi dangum kvepiančia skara?
sakai neskauda nors ir širdį varpo
nors ir danguj tau vien naktys ir žvaigždės
sakai nerūpi kas vyksta už sienų
nors tupi prie apipelijusio klavesino ir manaisi kad grosi
metas kilti ir skristi
nematai kad draugai jau išėję
sesės ir broliai ir motina jau nusisukę
link miesto kur skamba simfonijos
mirusiems
visiems kam kasdien vis artėja
mirtis
išeik
palik save
šienapjūtė jau prasidėjus
kartą paauglystėj klasiokas juokės
kad jai pasibaigus
dvoks šunų sudraskytais lavonais
bus daug kraujo ir ten galėsim
rūkyti žolę ir skaityti nuvogtus
mergaičių dienoraščius
tad eik -
šienapjūtė jau prasidėjusi
palik save
sulaukėm valandos kai mus gali
užlieti dar šiltas krajas
išeini?
matau kaip negera
palikti iliuzijas
sveika
jau atvykai į pasaulį
mesk tą skarą - vaikų čia nerasi
____________
* * *
mirusių mieste šiandiien kryžkelės
padžiauti ant vargonų jausmai
pamesti priekely artimieji
sakei - kai dar mačiau
pasipuošusią - taip niekad nebus
durų netrenksim į tylą į mirtį
žolėj neskandinsim šiaudų
taip nebus bent jau mums
kiek iššaistytų naktų kiek
į užmarštį išbrauktų jų
sakei - taip niekad nebus bent jau mums
netikėjau
ant vargonų ilsisi žodžiai -
ateik pasiimti
__________
* * *
skaičiuoji dienas kol apglėbsiu tave
skaičiuoju dienas kol tavos išseks
nes žadėjom šauti strėles į mėnulį
šokti lig jo ir niekad negrįžti
pameni?
skaičiuoji kavas vakarais kad tik neužmigtum
nekristum į sapną ant romaus debesies
skaičiuoju dienas nes be tavęs aš lyg be šešėlio
laikas slenka it būtų prisuktas
ar pameni? jį bandėm nurungti
skaičiuoji dienas kartoji jas kad greičiau pasibaigtų
sako išgriovė kelius kuriais antai vykom paryžiun
sunkokia išlikti
mus nori it šernus iššaudyt
ar pameni? statėm namus iš piešukų
kelius iš kreidos
pamenu?
________
* * *
prozai silpsta jėgos
lyg gulėčiau mirties patale
žiaugčiočiau paskutinių minučių agonija -
tesėdžiu tamsoj ir ilsinu senstančius kaulus
kvatoju iš praeito vakaro -
sutikę rašytoją valkatą nugirdėm jį vynu
kūrėm eiles apie buvimą apsvaigus
apšlakstytam bei dvokiančiam
vengiamam bei nekenčiamam
bijomam bei pažeidžiamam
rovėmės plaukus ir apklojom jais pėdas
kurpdami legendas apie ateities romanus
kuriuos parašysim jei tik mesime darbus
it meškeres užmesdavo apgirtę kaimynai
kūrėme laužą iš apkramtytų duonos kriaukšlių
svajodami apie židinį pirtį ir nuosavą vonią
senis rašytojas valkata spjovė į mus
sakė silpsta prozai jėgos
prozai reikia daugiau nei tik eiliuoti
į sukruštą mažą knygutę
proza kuri naują pasaulį
už jį esi atsakingas -
jame esi kone daimonas
todėl ir rašom eilėraščius
tik vengiam atsakomybės
__________
* * *
visi turi teisę į dieną
į jūrą bei smėly paskendusią knygą
čia lyja dažniau
ir dažniau lyg tyčia nuplauna rašalą
dėmes ant rankų
primenančias mano rašyseną -
visi turi teisę į naktį
į geismą bei vėjo šuorelius į ausį
čia iš vidaus griauna sienas
žmonas rietenose palikę kariai
lyg tyčia suplėšo viltis apie tylą
vidinę ramybę -
visi turi teisę į žmogų
ateitį bei tarp delnų slystančią laimę
turim daug - sakytum - tik ne
audras skirtas temdyt savai šviesai
nors ir lyja lyg tyčia
dažniau ir dažniau -
o jei šokčiau
ar leistumeis?
___________
* * *
šnabždi kad neskaityčiau eilėraščių
bendrose stovyklos virtuvėse
prašai nes nori ramybės
bet tai tik prielaidos
nesibaigiančios prielaidos
taip?
nesakai bet jaučiu jog nori ištarti
neskaityk čia juk tos eilės apie mane
skaitysiu juk nieks jų nesupras
kaip nieks nesupras ir kodėl jas rašau
jie juk ne mes
jie juk žvaigždėms neduoda vardų
jie juk nešvenčia kas mėnesį švenčių
būk rami - nieks nesupras -
nieks net neklausys
nieks net nepajėgtų klausytis
pasakų kaip - žinai -
myliu tave
__________
* * *
Gretai
plaukuose tavo vėjas
šnara prikimusiai
sklando ore
krypsta į ištiestas randas
šnabžda - sulauksim
dienos kai niekas nemirs
nieko nelies
takas į tylą
niekam neskaudės
varpant širdis
kulkom į kulkas
burtais į burtus
nes tik tave fėja
it duoną myliu kasdienę
burtais į burtus
kiekvieną dalelę
į tamsią dėžutę
uždaręs laikau - - -
atleisk negrąžinsiu
pirmosios nakties
pirmojo bučinio
kriaukšlelės pirmos iškeptos
nei laiko
jį jau baigiam
pamiršti
__________
* * *
Gretai
leisk darsyk ištart tavo vardą
raidė po raidės kaip moko daržely
šįsyk nesuklysiu
vardas įaugęs į kraują
reikia laiko jį iškrapštyti
pasverti apžiūrėti
žadėjai kai mokėmės vaikščiot
išskrisim į orą išlankstytais lėktuvais
iššokę galėsim juos degint
stebėt kaip virs pelenais
daugsyk jau suklydau
tardamas pirmąją raidę
per giliai jau įaugę į kraują
sunku iškrapštyti nesusižeisti
nėsyk negalvojau raides mest į gitarą
nei pro langą - tik priglusti klausytis
paleist stygas mokei dar pernai
tik perbraukti švelniai
kad kuždėtų paslaptis tyliai
ar pameni dar kaip nesisekė
nusiauti batų ir užsiūti pagalvės
dabar jau galiu - vis siūlau išskristi
pabėgt nuo tamsos ir beveidžių žmonių
nuo liūdesio ir šerkšno ant lūpų
įsėst į lektuvą kuris jau išlankstytas
palikt visa kas keistom raidėm parašyta
likti tik dviems - juk to nuo vaikystės norėjom -
atmeni mokėmės mindyti purviną sniegą
čiuožti ant ledo pradrėkstom kelnėm
klausti kodėl sausį mėnulis toks keistas
ir saulė krinta kitur nei mums įprasta
pamenu net mokėmės neperšalt balkone
kalėdų naktį basom kojom dainavę apie tylų vidurnaktį
sakė gražūs mes buvom
gaila?
tokiais ir išlikom
AN.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
rock on