The Joy of Writing
ir ką gi išspausi kai nė vėsesnio gūsio nebūna
kur it požemiuose klupdo
svajonės, seniai perbrauktos
sako, pasakos visą tiesą pasako
gaila, bet nei grimai nei getė
to nė įrodyt nebando
tik vėdina smegenis - sako, taip reikia -
kad pritapčiau ateity nusižengęs
lucy in the sky, laike įstrigusiai
vėliau užslenka naktys - girdisi už sienų erzinantis televizoriaus gausmas
girdisi - tęsiasi miegančio magreto nerišlios poemos, tokių net ginsbergas pavydėtų
girdisi - už lango nuo šalčio nenorom pasilikę paukščiai, čirpią kažką beprotiškai mielo
prieš akis dabar zola ir lantje ir ta utopiška vasara su kristina kai nieks nerūpėjo
girdisi – pro pravertą langą į vidų krenta šiugždančios snaigės
girdisi – kažkur danguj lyg ir kūkčioja pasimetus žvaigždė kažkam mirus
girdisi – juslės ištįsta – įsitempia lyg ruoštumeis išdaužti langą ir bėgti
girdisi – nuryji seiles ir norėdamas gerti trepsi be ritmo į žemę
girdisi - šalia tylus kompiuterio ūžesys, taip ir grąžinantis atgal
į šią prakeiktą blankią nesibaigiančią realybę
girdisi - nebyliai klykiu į naktį - negi išgirs -
sako - nenori niekas nė pagalvoti
kad velnio saloj uždarytas prancūzas
pakeliui kadaise nutvėręs laimę už rankos
paleidęs
kai į koją įkando pavydu prišertas kaimynų šuva
sako - tegu kenčia visi tie
kas kad ir netyčia save pasmerkė tylai
girdisi - juslės ištįsta - gerklę suvilgo šalto vandens gurkšnis
be manęs čia nė lapas nenukris
nė nesvarbu
ar tekstas ko vertas
AN.
2012.11
__________
xxx
o kas ten po vandeniu
negi tik žuvys
ataidi tykus verksmas
ten
iš po vandens
lyg manęs tykiai gailėtų
kad kartu nevirtau į pelenus
lyg manęs tyliai verktų
nors apie ašaras nederėtų rašyti
nei apie gailestį
o kas ten po vandeniu
negi tik žuvys
vaikystėj dar porindavo
ten slypi loch neso pabaisa
taip ir neišmokau plaukti
dar sapnuoju kaip nebeišnyra
tas, į kurį kreipdavaus brol
niekas nesakė nors
atrodo jo nesurado
jis pasiliko ten, gal urve įstrigęs
prie kranto dažnai naktis leidžia žvejai
o ką, jei jų pagautoj žuvy
prarijau dalį jo?
jis vėl manyje - kaip ir visuomet buvo
kraujuje, nors ir groja -
brothers in arms
matyt, tai tik pasakose
nors ir pasibeldžia užmigus
matyt, jos visai kaip sapnai
jų dažnai neturi kam papasakot
bet žinai -
jei visi tyli, greičiausiai dar negimei
greičiausiai esmi tik prielaida
pameni, kaip nenorėjom nieko
tik rasti poezijoj prasmę
skaitydami ją kaip nederėtų - priimdami
viską kaip už skatiką
naktimis pabundu - akis lyg kas būtų išsukę
už sienos girdėti srovenimas
tylus šnopavimas
kartais pagalvoju - ten aš ar
knygose rasti atšiaurūs ginklo broliai
o kas ten po vandeniu
negi tik žuvys
AN.
2012.11
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
rock on