visi kartu susipažinome mano sapne, kaip jau įpratau sakyti. kažkaip nesitiki, kad buvau uk. matyt, dėl to, kad tai tikrai ne stebuklų šalis. susipažinome mano sapne. su vaikinu iš argentinos ir moterimi iš prancūzijos. gerard ir vero. tas atsargus neskubėjimas iš pat pradžių, paskui, pamenu, maistas ir gėrimai, pokalbiai ir knygos kartu (so you three look like real artists - you`re a writer, greta`s a photographer, ieva`s a painter). kartą jie paklausė, ar lietuvoje gražu. kind of, atsakiau. if you go there, you shall see vilnius and some other places. po dviejų dienų jie mus surado ir pasakė: we arrive to lithuania on october 24.
taip paprasti pažįstami iš laikinos šalies tapo gerais pažįstamais, tikiuosi, ilgam laikui. keistai gera aprodyti savo miestą žmonėms, kurie augo ar gyveno kitam planetos gale, kur viskas, įskaitant net ir pačius menkiausius dalykus, esti kitoniška. upė, tiltai, pilys, bažnyčios, užupis, maistas ir alus. tokiomis akimirkomis pasijunti lyg būtum gidas, turįs žinoti viską apie viską. what`s the name of the church? čia kaip senoliai sako: įleisk velnią į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips. nežinojau pavadinimo, patiko viduje, užlipau ant altoriaus. vienas. visi skirtingi alūs vakarais įkvepia. sako, argentinoj nedaug alaus rūšių, visur tas pats. ir jokios žuvies. na štai - dešimtys litrų alaus ir daug žuvies.
įsidėmėtina akimirka, kai pagalvoji - atvyksta žmonės iš svetur ir tada pamatai savo šalį. trakai, kur kadaise šėlta, kur šįmet švęstas gimtadienis. nida, kur niekad neteko būti. apgailėtinai nuobodus miestelis, bet įspūdingo grožio jūra, kopos, takai. jaučiausi kaip murakami norvegų girioje - skyrius prie jūros, kur vien vienatvė, skausmas. norėjosi vienatvės. norėjosi sugerti jūros ir smėlio kvapą. jie lakstė ir juokėsi. matyt, kiekvienam savo. kitą dieną ir aš laksčiau. bet kažkodėl nidoje lakstyt nesinorėjo - lyg vieta būtų rimtesnė už paprastą pajūrio vietovę. gretos šeima - tėvai, sesė, katės bei šuo - atrodo, kad pasiūlydami gera ir vero apsistoti ten padarėm teisingai. vėl jūra kitą dieną, tik šįsyk tas pats nuvalkiotas klišė paplūdimys palangoj, kur reikia toli paėjėti, kad rastum vietą, kurioje nebūta vasaromis tingiai savo lašinius išvertusių turistų. again, on the road - kelyje - šįsyk kryžių kalno link. tikėtis nebuvo ko, bet atvykus supratau, kad absurdiškesnėj ir baisesnėj vietoj dar netekę lankytis. vien kryžiai. apėmė tas keistas jausmas, kai atrodo, jog viską aplink apėmusi beprotybė, paniška reikmė įtikti tam dievui, į kurį nukryžiuotą taip malonu žiūrėti visiems katalikams.
nepamirštinas savaitgalis. idėjos naujam tekstui, pagirios keturias dienas iš eilės. aplankytos naujos vietos, išgirsti nauji balsai, kurpiami nauji planai.
_____
visus, kurie nuoširdžiai domisi, šį šeštadienį 7 vakaro kviečiu į mint vinetu knygyną. skaitysim nemiegančius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
rock on