tik ką buvo kalėdos, štai ir naujieji. nors toks jausmas, kad šias dvi datas skyrė daugiau nei viena vargana savaitė. sugrįžta namo į sostinę, susitikta su trumpam iš europos parlamento grįžusiu gerbiamu arnoldu, sėsta į traukinį, važiuojantį pajūrio link, atšvęstas vieno smagaus žmogaus jubiliejus, ištvertos pagirios, apžiūrėtas pajūris siaučiant tragiškai stipriam vėjui. ir štai naujieji, ir štai 2013, vos dekada po pasaulio pabaigos.
ir ką?
ar vanduo upėj tekės kitaip? matyt, ne.
tai buvo nuostabūs metai.
pamenu, kaip nuostabiai išlaikiau žiemos sesiją, nors to nepakako, kad gaučiau stipendiją, kurios, tiesą pasakius, tuomet pirmąkart per studijų metus nė nereikėjo. pamenu, kaip nusikirpau ir pirmąsyk po tiekos laiko (kiek? ketverių metų?) nebeturėjau kasos ir ošiant muzikai taršomų plaukų. pamenu, kaip negalėjau savęs pažinti. pamenu, kaip pavasarį ieškojome buto, kaip galop jį suradome, kaip sukūrėme pirmuosius savo namus, išsilaisvinę nuo nepelnytos priespaudos. o vasara... kas iš tos vasaros, kai į galvą šovus lyg ir genialiai idėjai išvykt į uk, ten galop nuvykę įstrigome visiems dviems mėnesiams. jie, tiesą pasakius, nebuvo tokie ir blogi. pagaliau pažinau save, supratau, kas esu, parašiau tikrai neblogą tekstą. žinoma, sunku, žinoma, neverta. tačiau tai buvo tikriausiai viena svarbiausių patirčių. pamenu, kaip vasaros pabaigoje grįžau namo ir negalėjau atsidžiaugti, pirmą naktį tiesiog šmirinėdamas iš kampo į kampą, nieko neveikdamas, tiesiog žiūrėdamas į žalias namų sienas. pamenu, kaip rudens pradžioje pirkome televizorių ir fotoaparatą, o vėliau radome darbus ir priėmėme draugus, kuriuos pažinome kalėdami saloje, kaip kokie 21 amžiaus grafai montekristai, aprodėme jiems šalį. pamenu visus vidinius išgyvenimus po to, kurie, tiesa, neapleidžia ir dabar.
ir, žinoma, knygynas, tas knygynas... iš jo išsinešta tiek daug knygų, o atiduota tiek mažai pinigų. knygynas antakalnyje.
perskaityta krūvelė vertų skaityti knygų. kelių jų kol kas nesugebėjau baigti (e.g. julian barnes - the sense of an ending), perklausyta galybė muzikos. nusipirkta antroji gitara. ir dar daug visko.
ir, žinoma, paryžius. iki jo liko vos 20 dienų. vakaras, kai nusipirkome bilietus, matyt, nebus pamirštas ilgai.
tokie tad metai. įvyko daug visko. ir svarbiausia - visa įvyko mano ir mūsų pačių rankomis.
šie metai žada dar daugiau visko. paris, eric clapton.
nors, kaip ir kasmet, mąstau, ar verta mąstyti.
juk, kaip dar paauglystėje šaukiau, laiko nėra
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
rock on