4.05.2013

įrašas, pagerbiantis kurtą cobainą; du neteistinai eksperimentiniai eilėraščiai



eilėraštis apie bitlų seržantą ir valandas traukiny, belaukiant


visi eilėraščiai
taip ir neparašyti tūnant
rytuose
išblėso tarp dainų
su kuriom augama
akordų
skambesio
kurį retam tenka priminti

iš daug arčiau nei tikiesi
sklido džonas ir kurtas
nors kiek atokiau
tyliai dūzgė bitlai
pasakoję apie vieną
gyvenimo dieną
teko skaityti kad buvo
verkiančių

teko skaityti kad buvo
verkiančių
būtent to rinkinio
perklausos metu
tiek gitaros
tiek orkestras
tiek kiek kitoniškas garsas

nors čia ne apie tai
čia apie dundesiu pasmerktas
laukimo valandas

matai
lauki žmogaus ir
mąstai metaforomis
apie galimą švelnų judesį
visai kaip būna šviesios
pažinties pradžioj
tik dabar
jei ir mąstai metaforomis
jos saugesnės
nebereik oro balionų ir
paikų žvaigždelių nakty
pakanka
ir jaukaus ryto
puodukui kavos

p.s. pageidautina skambant
minėtajai virkdančiai muzikai

valandų vis mažėja
senka
kaip ir dainų tame rinkiny
kaip ir iš trečiosyk
nutrauktas ryškus jo viršelis
bent jau taip kalbama

valandų vis mažėja
senka
kaip ir mintys šiam tekstui

jei įdomu
kas toliau
galit parašyti pabaigą čia:


AN.
2013.03.27

__________________________________________________

tai tekstas, kurį parašiau vakar per vieną iš paskaitų. iš pradžių nutapiau šį tikrai įstabų paveikslą, vėliau apie jį parašiau eilėraštį. žinoma, tai ir eksperimentas, ir parodija, ir dalykas, kurio nereikia priimti už gryną pinigą. 
p.s. proceso metu koja mušė the man who sold the world (čia) ritmą.


LA VIE EN ROSE


sutikau jį, geriantį absentą -
tai buvo žodžiai
paauglio bėglio iš namų
anapus upės
ant rąsto tupėjo
žmogus -
tiksliau suskretęs senis

jo rankoje medinis puodukas
jį paslėpė, kai vaikas priėjo
perkirtęs upę, visas pagautas smalsumo
senis negėrė
kodėl vaikis teigė antraip?

absentas išvalo sąmonę ir varo iš proto
tik pažiūrėk į degas - pakaks - stok
senis išpiešė niekingą šypsnį
ir užsivertė puoduką -
rydamas, sveikindamas ginklo brolį

vaizdinio pakrašty stirna
kaip šuo, jei tai šiandien dar įprasta
ji žvelgė į dangų ir lingavo galva
senis varstė ją žvilgsniu
paėmęs rašiklį bei užrašinę
pradėjo rašyti
murmėdamas
tu mano angele,
mano degas.

AN.
2013.04.04

 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

rock on