o, kad tai būtų tiesa, kad tai būtų tiesa, nes pats sau esu toli nuo šurmulio, toli nuo sūkių:
"Pasak rašytojos Gintarės Adomaitytės, Aurimas Novikovas – nuosekliai
dirbantis literatas. Literatūros pasaulyje jis tikrai neatsitiktinis
žmogus. Tai liudija <...>" /2012.02.29/
nelaukiu perversmo literatūroje, nes jo kol kas negali būti. kuo toliau einu, tuo geriau suprantu, kad lietuvių rašytojų yra (matyt, nepatikėjai ir nusijuokei) ir net labai vertų skaityti (netyčiom lyg ir spjaunu į jaunimo, graibstančio verstines knygas, daržą), o jaunimo eilė dar ateis, dar ateis. ar aš ten būsiu - nežinau. žinau tik tai - kad ir kas benutinka šitam tikrai banguotam gyvenime, nenustoju rašęs.
ir vis skatinu, žmogau, pamiršk asmenybių dvejinimus - autorius, jei kalba pirmuoju asmeniu, nebūtinai mini save (išties, tai nutinka tik sumautais retkarčiais). šiandien vėl tai išgirdau. paimk fanthorpe, jei netingi, atrask eilėraštį, kur peza apie seną paveikslą ir pagalvok, kaip autorius turi persiplėšt į tris veikėjus. žinoma, tai kraštutinis pavyzdys.
nerašoma todėl, kad būtų parašyta.
never.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
rock on