tai buvo laikas, kurio laukiau daugiau nei dvejus su puse metų. atsimenu, kai viskas atrodė labai toli ir labai labai aukštai, įkvėptas `the bucket list` filmo ir savos - savos - muzikos nutariau išsikelti tikslus ir eiti jų link. ir tik dabar - na, tik (už)vakar - tai tapo dalimi manosios realybės. ilgai galvojau aplankyti vietas, kuriose tekę rašyti, kuriose susiformavo mano asmenybė, kurios yra ir bus, žinau, ilgai, gal ir visąlaik, mano tapatybės dalimi. kad tik viskas pavyktų, stengiausi nenukristi į prisiminimus, o išlikti čia, dabar. grojo nauja muzika - the national, r.e.m. nauja man, turėčiau patikslinti. grojant `i should live in salt` apėjau visas vietas ignalinoje, kuriose kažkada rašiau. bet ką. tiltas, ežeras, krantas, suolas, miškas, gatvė, užmirština mokykla, krepšinio aikštelė ir taip toliau ir taip toliau ir... žmonės, kuriuos esu matęs, bet tiesiog negaliu sveikintis, nužvelgė mane kaip paskutinį idiotą. žinoma, kas kitas, jei ne idiotas, anot jų, atsistos prie vaikų darželio sienos ir ją fotografuos. nė vienas iš jų nežino, kad prieš kažkiek metų tai buvo mano vienas pirmųjų grafiti darbų, žaliai juodas. to nebelikę.
primindamas pats sau, tikriausiai turėčiau pasakyt, kad ši kelionė buvo skirta pažinti save, suprasti save ir eiti tolyn. bet tolyn eiti būnant ramiam. priminiau sau h.murakami "prisukamą paukštį" arba toru vatanabę, kurie taip pat ieškojo savęs, taip pat stengėsi apmąstyti viską, kas susiję su jų egzistencija.
ir tada sekė utena. matyt, tai gražiausias miestas rytuose. visa diena ten. viskas apvaikščiota, viskas prisiminta, viskas iš naujo patirta. ir pagaliau, po daugiau nei trijų su puse metų, žinau, kad ten, kur kadaise įspraudžiau savas pėdas, man vis dar yra vietos kvėpuoti. ramu. saugu. gera suvokti, kad esu ne tik čia ir dabar, bet mano asmenybę sudaro šis tas daugiau nei atmintis ir keletas iš tų praeito dešimtmečio išlikusių daiktų.
kažkas tylaus ir gero. o dabar žiūriu į neseniai pabaigą apsakymą ir mąstau apie kitą, ir groja kažkas tyliai fone, ir vėl norisi naujos muzikos.
ir štai rytoj didžioji diena. namie vėl bus gyva.
peace and love.
Taip artimai nuskambėjo :)
AtsakytiPanaikintiAčiū.